Palangos Birutės parkas, visai neseniai atsinaujinęs, lankytojus pasitinka nauju grožiu, gyva muzika bei Tiškevičių laikų istorijos pavyzdžiais. Vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Parkas įkurtas Birutės miško teritorijoje, dėl to ilgą laiką vietiniai gyventojai jį vadino Birutės parku. Parkas užima apie 101,3 ha plotą, iš jų medynai – 60 ha, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Parkui priklausantys pliažai ir parkai jūros pakrante driekiasi 1,5 km. Įvairios dangos takai ir keliai tęsiasi 18 km. Palangos Birutės parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų, įrengta laistymo sistema, veikia dekoratyvinis apšvietimas. Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895-1898 metais Šventojo Birutės miško teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897-ieji metai.

birutes-parkas-65376284 birutes-parkas-65376214

 
 
 
 
 
 
 
 

Skulptūra „Laiminantis Kristus“ Centrinėje parko dalyje, didžiojo parterio (priešais Tiškevičių rūmus) pradžioje stovi “Laiminančio Kristaus” skulptūra. Ji buvo grafo F. Tiškevičiaus užsakymu atvežta į Palangą iš Paryžiaus, tačiau 1948 m. miestas skulptūros neteko – ji sovietinės valdžios nurodymu buvo sunaikinta. Lietuvos atgimimo metais palangiškiai kreipėsi į skulptorių Stasį Žirgulį, kuris atkūrė ši skulptūrą pagal išlikusias nuotraukas ir kai kurias per daugelį metų išsaugotas detales. Atstatyta skulptūra buvo pastatyta senojoje vietoje ir pašventinta 1993 m. birželio 14 d. Skulptūra „Rebeka“ Prancūzų skulptoriaus Huberto Luis–Noelio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) į Palangos parko rozariumą perkelta apie 1983–uosius m. iš Vilkėno dvaro parko (Šilutės rajonas). “Rebeka” restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre. Šios skulptūros kopija pastatyta Vilkėnų dvare – skulptūros originalo ankstesnėje vietoje. Mažasis parteris Jo vietoje anksčiau buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėje išmūryta siena. Daržas nuolat keitė savo išvaizdą. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentai. Matosi ir buvusio fontano vieta. Nėra surasta mažojo parterio senųjų nuotraukų, todėl pilną jo vaizdą dabar atkurti sudėtinga. Skulptūra „Šaulys“ Skulptūra pagal M. K. Čiurlionio „Zodiako ženklai“ triptiką „Šaulys“ yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptorius – Steponas Šarapovas, architektas – Algis Knyva. Skulptūra stovi ant Jaunimo kalnelio. Tai ne pramogų objektas, o baltų senkapis, kuriame buvo laidojami žydų tautybės žmonės. Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ Tai vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai žinomų skulptūrų Lietuvoje. Jos autorius – skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Pastatyta 1960 m. prie pagrindinio tako į rūmus. Rotonda Rotonda (pučiamųjų instrumentų orkestro estrada) pastatyta 1927 m. grafo Felikso Tiškevičiaus laikais čia beveik kasdien grodavo palangiškių ar į svečius atvykusių muzikantų orkestras. Po Antrojo pasaulinio karo šią tradiciją ne kartą buvo bandoma atgaivinti, tačiau ji sunyko neatgavusi ankstesnio populiarumo. Atstatyta 1997 m. Dabar čia kiekvieną vasarą vyksta koncertai, kurie sutraukia nemažai poilsiautojų, kurorto gyventojų. Tautos vado (Lietuvos respublikos prezidento) ąžuolas 1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai Birutės kalno papėdėje, pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną, pasodino ąžuoliuką ir pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Pavadinimas prigijo, ąžuoliukas prigijo. Dabar tai jau galingas medis. Anksčiau apie ąžuolą sutvarkytame trikampiame žemės plote smėlio fone puikavosi užrašas „Sveikiname tautos vadą“. Paminklas karo metais nukankintų žydų atminimui įamžinti Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje, netoli tako, palei kopas einančio Klaipėdos pusėn. Tai didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų ir lietuvių kalba parašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna šventas šių nekaltų aukų atminimas”. Paminklas pastatytas simbolinėje masinių žudynių vietoje 1989-aisiais metais.  
 

Šaltinis: www.palangatic.lt


Susisiekite su mumis